Mindaugo Šnipo parodoje „Skulptūros“ eksponuojami anksčiau sukurti bei nauji kūriniai iš medžio, suteikiantys galimybę žiūrovams artimiau susipažinti su kūrėją dominančiomis temomis bei jų išraiškos priemonėmis. Autorius pristato kūrinius, nagrinėjančius žmogaus egzistenciją: laiko kaitą ir svarbą, realybės suvokimo aspektus. Parodoje didelę reikšmę turi asociacijos, formalios kalbos paradoksai, prasmės konstravimo procesas. Ekspozicijoje vyrauja skulptūrinių elementų ir kasdienybėje sutinkamų objektų jungimas paradoksaliu santykiu – balansuojant tarp meno ir ne meno ribos. Žiūrovas skatinamas įsitraukti į prasmių paiešką, atrandant ryšius tarp formos, medžiagos ir asmeninės patirties.
Mindaugo Šnipo personalinės parodos „Skulptūros“ atidarymas (AV17) galerijoje – rugsėjo 4 d. 18.00 val. Paroda veiks iki spalio 9 d.
Ekskursija po parodą ir susitikimas su autoriumi – rugsėjo 13 d. 13.00 val.
Parodos lankymas nemokamas.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 12.00–19.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 12.00–19.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 12.00–19.00 val.;
Rugsėjo 14 d. 12.00–16.00 val.
Artimiausios stotelės – Vinco Kudirkos aikštė (2, 3, 6, 12, 15, 20 troleibusai; 1G, 2G, 11, 53, 88, 88N, N1, N4, N5, N6, N8 autobusai), Operos ir baleto teatras (4, 10, 17 troleibusai; 43, 46, 52, 56 autobusai). Artimiausios stovėjimo aikštelės – Gedimino pr. 9 bei Operos ir baleto teatro stovėjimo aikštelė. Galerija įsikūrusi I aukšte, prie pagrindinio įėjimo yra laiptai, kuriais patenkama į patalpas. Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais. I aukšte yra sanitarinės patalpos, tualetas nepritaikytas žmonėms su negalia, nėra mamos ir vaiko kambario.
Totorių g. 5, 01121, Vilnius
Elisabeth Sonneck paroda „membrane“ galerijoje „apiece“
Rugsėjo 11 d., 18 val. „apiece“ galerijoje, strategiškai orientuotoje į autonomišką meninę raišką, atidaroma Elisabeth Sonneck paroda. Ši paroda žymi mainų tarp „Super bien! Berlin“ ir „apiece“ galerijos Vilniuje pradžią.
Parodai Elisabeth Sonneck sukurė laikiną įvietinto meno instaliaciją „membrane“. Šios intervencijos atspirties tašku tampa pati parodos erdvė – viešojoje erdvėje esanti vitrininė galerija. Kūrinys kelia klausimus apie vizualių ir fizinių ribų pastovumą bei išnykimą.
E. Sonneck meninė praktika grindžiama tapyba. Ant ilgų, susuktų popieriaus juostų ji kuria diferencijuotus, daugiaplanius spalvų spektrus, gimstančius iš pasikartojančios improvizacijos – daugybės persidengiančių potėpių kombinacijos atskleidžia sudėtingą spalvų ir ritmų spektrą.
Elisabeth Sonneck (g. 1962, gyvena ir dirba Berlyne) savo įvietintose intervencijose apjungia tapybą, skulptūrą ir instaliaciją.
Daugiau apie menininkę:
Paroda „Kol viltis mus išskirs“
Rugsėjo 11 d. 19 val. galerijoje „Atletika“ (Vitebsko g. 21, Vilnius) atidaroma grupinė Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) narių paroda „Kol viltis mus išskirs“.
Kiekviena epocha priklauso ryžtingiausiems – tiems, kurie kuria taisykles, formuoja teisines sistemas bei juridines sutartis, detalumu vengiančias bet kokių nesutarimų, kuriuose paradoksaliai slypi visas estetinis malonumas. Istorijos vingiuose laikotarpių pabaigas neišvengiamai žymi pokyčiai, tačiau žmones išskiria ne konfliktai, o abejingumas. Skirtingų kartų LTMKS narių paroda
„Kol viltis mus išskirs“ – tai pamąstymas apie viltį ir jos tylų, bet ištvermingą buvimą, dažnai suvokiamą kaip pasyvi, neveiksnumu kaltinama forma.„Kol viltis mus išskirs“ žvelgia į viltį ne kaip į silpnumo, bet kaip į paradoksalaus veikimo ženklą – kaip į jėgą, gebančią atlaikyti tiek individualias, tiek kolektyvines krizes. Čia ji – amžinojo variklio iliuzija, kurioje žinojimo ir tikėjimo priešprieša tampa varomąja jėga. Parodos pasakojimuose viltis – ne pasyvaus laukimo forma, bet stoiškas pasipriešinimas abejingumui. Ne galutinė būsena, bet nuolatinis išsiskyrimo ir suartėjimo ritmas. Tai cikliškas reiškinys tarp žydėjimų, kurių laikinumą esame linkę romantizuoti net ištikus griūčiai.
Menininkai: Austėja Masliukaitė, Barbora Matonytė, Darius Žiūra, Jurga Juodytė, Laura Stasiulytė, Jonas Meškauskas, Agata Orlovska.
Kuratorė – Ieva Gražytė
Parodos srchitektė – Greta Eimulytė
Architektės asistentas – Matas Šatūnas
Techninio įgyvendinimo vadovas – Jonas Balsevičius
Parodos dizainerė – Monika Janulevičiūtė
Atidarymas – rugsėjo 11 d. 19.00 val.
Darbo laikas (VGS metu):
Rugsėjo 12 d. 16.00–19.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 13.00–17.00 val.;
Rugsėjo 14 d. 13.00–17.00 val.
Renginiai:
atidarymas – rugsėjo 11 d. 19.00 val.
ekskursija – rugsėjo 13 d. 13.00 val.
„Atletika“, Vitebsko g. 21, , Vilnius. Artimiausia stotelė – Gervyčių st. (2, 3, 4, 7, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 26, 38, 42, 58, 65, 78, 82, 89, 114 ir 31 autobusai), Balstogės st. (9, 33, 119 autobusai). Artimiausios stovėjimo aikštelės – Vitebsko g. 19 ir Vitebsko g. 21. Galerija „Atletika“ įsikūrusi I aukšte, įėjimas iš lauko pusės, išorėje yra laiptai be rampos. Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais. SODAS 2123 kultūros komplekse yra sanitarinės patalpos, žmonėms su negalia pritaikytais tualetais, nėra mamos ir vaiko kambario. Galerija pasiekiama dviračiu, įrengtos dviračių statymo vietos (yra statymo vietų po stogeliu).
Vitebsko g. 21 (SODAS 2123 kultūros komplekse), Vilnius
Šiuolaikinis pasaulis leidžia keliauti daugiau ir plačiau negu kada nors anksčiau. Imame susimąstyti apie kelionių ekologinius pėdsakus, ieškome, kaip keliauti tvariau, lėčiau. Kartais tose paieškose pamirštame pasidžiaugti aptakia, užburiančia ir užsupančia tarpine būsena, kurią mums leidžia pažinti kelionės.
means of travel – tarpdisciplininio meno paroda, išnyranti šalia judrios geležinkelio stoties esančiame Bėgių parko angare. Joje telpa menininkų santykis su kelionių bei transporto rūšimis, atsiranda žvilgsnis iš tyrinėtojo pozicijos, empiriškos patirtys, kelionės medžiagiškumas.
Parodos dalyviai: Austėja Skrupskaitė, Anastasija Fokša, Anna Chostegian, Artur Shirin – Ettoja, Emilija Zakarauskaitė, Justina Gražytė, Marija Šnipaitė, Milda Trimakaitė, Rūta Spelskytė, titas antanas vilkaitis, Tomas Kavarskas, Viktorija Balkutė, Vitalij Červiakov, Vygintas Orlovas
Partneriai: Vilniaus dailės akademijos fotografijos, animacijos ir medijų meno, grafikos ir įvietinto meno ir scenografijos katedros, LTG geležinkelių muziejus.
Parodos kuratorė – Emilija Zakarauskaitė.
Partneriai: Vilniaus dailės akademijos fotografijos, animacijos ir medijų meno, grafikos ir įvietinto meno katedros.
Rugsėjo 11 d. 18.00 val. – ekskursija su kuratore Emilija Zakarauskaite.
Rugsėjo 12 d. 20.30 val. – Vyginto Orlovo garso instaliacija ir performansas „Inter pt.1 (2025 versija)“.
Rugsėjo 14 d. 20.30 val. – Marijos Šnipaitės skaidrių-piešinių peržiūra iš serijos „Kaip paprastai tai būna miestai-uostai“.
Paroda nemokama.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 17.00–20.00 val.
Rugsėjo 12 d. 17.00–20.00 val.
Rugsėjo 13 d.17.00–20.00 val.
Rugsėjo 14 d. 17.00–20.00 val.
Artimiausios stotelės – Stotis, Panevėžio st. Stotis A (1, 2, 7, 20 troleibusai); Stotis B (12, 16, 61 autobusai); Stotis C (19, 82 autobusai); Stotis D (13, 54 autobusai); Stotis E (13, 31, 34, 74, 89 autobusai); Stotis F (2G autobusas, 15, 16 troleibusai); Stotis G (58 autobusas); Stotis H (41, 42, 78 autobusai); Stotis I (1, 2, 3, 4 autobusai); Stotis J (1G, 53 autobusai); Panevėžio st. (58 autobusas). Į parką patekti galima laiptais nuo pėsčiųjų viaduko Vilniaus geležinkelio stotyje arba iš Pelesos g. Angaras yra į priešingą pusę nuo geležinkelio stoties.
Pelesos g. 10, Vilnius
„Tolina“ – iš Meksikos kilusio ir šiuo metu Vilniuje gyvenančio menininko Amílcar Rivera M. (g. 1975) paroda. Joje eksponuojami tapybos kūriniai ir piešiniai, įkvėpti menininko penkerių metų sūnaus vaizduotės – vaiko, sukūrusio nuolat besikeičiantį miestą, tapusį vilties prieglobsčiu neramiais laikais. Amílcaro Riveros M. paveiksluose – tylūs veikėjai, šios utopinės erdvės gyventojai, užmerktomis akimis, giliai susikaupę. Šiame sustingusiame, bekraščiame spalvos plote jos atrodo tarsi kažko laukiančios, o menininkas kiekvienai figūrai kruopščiai parinko vietą drobės plokštumoje. Vis dėlto jos primena trapius žaislinius personažus, keliaujančius iš vieno paveikslo į kitą – be pradžios ir pabaigos.
Parodos pavadinimas turi ir mokslinę prasmę – tolinais vadinamos sudėtingos organinės molekulės, randamos Saturno palydovo Titano atmosferoje. Šis dviprasmiškas pavadinimas simbolizuoja ryšį tarp žaidimo ir tikrovės, tarp intymumo ir universalaus patyrimo.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 14.00–20.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 14.00–20.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 11.00–17.00 val.;
Rugsėjo 14 d. 11.00–17.00 val.
Automobilius galima statyti A. Strazdelio g. prie „Tamsta“ muzikos klubo arba Bokšto g.
Galerija įsikūrusi vidiniame kieme. Į ją patenkama paspaudus mygtuką prie kiemo vartų. Ekspozicija – I aukšte (trys laiptukai prieš duris). Pastato fasadas yra rekonstruojamas, jei pastoliai iki renginio bus nuimti – prieš duris bus padėtas nuolydis, kuriuo galima pakilti neįgaliojo vežimėliu. Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais. Sanitarinės patalpos yra, tačiau žmonėms su negalia tualetas nepritaikytas.
Šv. Kazimiero g. 7-9, Vilnius
„Kūrybos sujungti“
Emilija Liobytė-Vilutienė, Nijolė Ingelevičiūtė-Vilutienė, Emilija Balas-Vilutytė (ir Mikalojus Povilas Vilutis)
Moksliškai turbūt tai būtų galima įvardinti paveldimumu, literatūriškai – kūrybine prigimti, tačiau menininkų gyvenimuose galima įžvelgti tam tikrų sutapimų, kartais virstančių savotiškomis tendencijomis. Jų esmė slypi tame, kad viena meniška asmenybė neretai gimdo ar augina (perkeltine, o ir tiesiogine prasmėmis) kitas kūrybingas natūras. Tokia yra ir Vilučių giminė. Prisimintinas Kauno meno mokyklos ir Vilniaus dailės akademijos diplomantas Jonas Vilutis (1907–1978) – tapytojas, scenografas, Vaidilos ir akademinio dramos teatrų, Radijo ir televizijos komiteto dailininkas. Taip pat – jo sutuoktinė Emilija Liobytė-Vilutienė (1916–1955) – skulptorė, piešėja, iliustratorė, tų pačių Vaidilos ir akademinio dramos, lėlių teatrų dailininkė. Vyresnė Emilijos sesuo Aldona (1915–1985) buvo tikra Vilniaus legenda. Čia gimusi ir augusi, studijavusi S. Batoro universitete, ji žinoma kaip rašytoja (daugiausia vaikų), dramaturgė, vertėja, aktorė (vėlgi Vaidilos ir dramos teatrų). Šios dinastijos antrosios kartos atstovais laikytini gerai žinomi Nijolė Ingelevičiūtė-Vilutienė ir Mikalojus Povilas Vilutis. Abu – tuometinį Valstybinį dailės institutą baigę grafikos meistrai, piešėjai, iliustratoriai. Mikalojus – dar ir tapytojas, skulptorius, bei rašytojas. Šeimos „blaškymosi“ tarp dailės ir teatro (aktorystės) estafetę yra perėmusios ir sutuoktinių dukros – Emilija Balas (studijavusi grafiką, pastaruoju metu kaip savo raiškos būdą pasirinkusi tapybą) ir Aldona, o taip pat – ir pastarosios sūnus Šarūnas Rapolas Meliešius. Iš tiesų – Lietuvos meno ir kultūros lauke egzistuoja fenomenas, kurį galima įvardinti „Vilučių klanu“.
Taigi, paroda „Kūrybos sujungti“ yra savotiškas meninis tyrimas, kas ir kaip sukuria menininkus, kurie yra ir šeimos nariai, artimieji, giminės? Kokios matomos ar nematomos gijos sunarplioja juos į vieną neišraizgomą rezginį, kurį būtų galima pavadinti menininkų planeta ar kūrėjų visata? Pagrindo tam suteikė jau dvi – Kaune ir Šiauliuose – pastaraisiais metais vykusios trijų menininkių (dviejų Emilijų ir Nijolės) parodos. Siūlomas projektas yra savotiškas buvusių parodų tęsinys, bet kartu ir visiškai kitokia transformacija. Viena vertus, projekte taip pat fokusuojamas dėmesys į moteriškąją „Vilučių klano“ stovyklą. Deja, reikia konstatuoti, kad net ir mūsų dienomis moterys menininkės susiduria su įvairių įpročių ir prietarų, stereotipinių elgsenos modelių padiktuotais barjerais. Tad šią parodą galima įvardinti kaip pasakojimą apie įvairiausias kliūtis. Juolab, kad netgi vyriškajai „Vilučių klano“ pusei atstovaujantis Mikalojus Povilas lygiai prieš penkiasdešimt penkerius metus institute (dabar – Vilniaus dailės akademija) apsigynė diplominį darbą „Žalgirio mūša“ (sausa adata) ir jo pagrindu sukūrė knygą – kūrinį, kuriame labai atvirai ir aiškiai literatūriniu ir vizualiniu aspektais deklaruojamas dėmesys Lietuvos istorijai. Ir anų dienų, ir šių laikų kontekste stebina, kaip sovietiniai cenzoriai pražiopsojo tokį įtaigų kūrinį. Kita vertus, kalbant jubiliejinėmis frazėmis, būtina pabrėžti, kad 2025 metais minima Aldonos Liobytės 110-ųjų gimimo metinių data bei Emilijos Liobytės 70-osios mirimo metinės. Tad ši paroda yra ir apie Vilniaus legendas bei jų pagimdytą kūrybinę atmosferą, ir įvairų bei pozityviai skirtingą vienos šeimos, tos pačios giminės kūrybiškumą. Žvelgiant formaliuoju aspektu, jį trumpai galima charakterizuoti taip: „impresionizmas (Emilija Liobytė) + ekspresionizmas (Nijolė Vilutienė) + pop menas (Emilija Balas) ir šiek tiek siurrealizmo (Mikalojus Povilas Vilutis) = vilutizmai“.
Parodos kuratorius – dr. Vidas Poškus.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 12.00–19.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 12.00–19.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 12.00.–17.00 val.
Artimiausia stotelė – MO muziejaus st. Stovėjimo aikštelės – Vokiečių g., Didžioji g. Galerija įsikūrusi I aukšte. Įėjus – laiptai be rampos. Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais. Galerijoje yra tualetas, nepritaikytas žmonėms su negalia, nėra mamos ir vaiko kambario.
Vokiečių g. 2, Vilnius
Grupinė menininkių ir menininkų paroda „Perforacija“.
Skaitmeninė epocha suteikė menui naujų paviršių, bet kartu priminė senus klausimus – medžiagiškumą, ilgaamžiškumą ir tapybos gebėjimą tapti patirties portalu. Šioje parodoje menininkai tiria tapybinę plotmę kaip istoriškai įkrautą ir kartu šiuolaikiškai permąstytą teritoriją, kurioje skaitmena ne tiek pakeičia medžiagą, kiek ją transformuoja. Tapyba čia nebėra tik pigmentas ant drobės – ji tampa refleksija apie kūniškumą, materialumą ir vaizdo bei žvilgsnio santykį skaitmenizuotame pasaulyje. Menininkų kūriniai, pulsuojantys tekstūromis, pigmentų tankiu ar net jų nykimo įkalčiais, provokuoja žiūrovą mąstyti apie meno ilgaamžiškumą, efemeriškumą, o kartu – apie jausmų archyvavimą per formą. Dalyvaujantys menininkai ir menininkės: Agata Orlovska, Mantas Valentukonis, Šarūnas Baltrukonis, Gasparas Zondovas, Rosana Lukauskaitė.
Parodos atidarymas – rugsėjo 11 d. 18 val. „Drifts“ galerijoje.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 18.00–20.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 12.00–18.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 12.00–16.00 val.;
Rugsėjo 14 d. galerija nedirba.
Artimiausios autobusų stotelės: Arkikatedra (10, 33, 89 autobusai), Karaliaus Mindaugo tiltas (10, 11 autobusai, 2, 3, 4, 17, 20 troleibusai). Artimiausia stovėjimo aikštelė – prie T. Kosciuškos g. 1a, prie Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus. Galerija įsikūrusi I aukšte, įėjimas iš gatvės pusės, su nuolydžiu, pritaikytas įvažiavimui su vežimėliais. Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais.
T. Vrublevskio g. 6-2, Vilnius
„Dantratis, darbščios rankos ir pavargusi parodos lankytoja“
Paroda apie tai, kaip rašoma meno ir darbo istorija. Apie tai, kas nerimastingai kyšo iš po laiko aptrintų ar pernelyg nuglotnintų paviršių. Taip pat, apie dirbantį kūną. Niežtintį nepatogioje ofiso kėdeje, džiūstančiomis akimis sekantį laptopo pelę. Sopantį prie audimo staklių, kalantį pleištą ir vinį, stirstantį nešildomoje studijoje nebeveikiančios sovietinės gamyklos antrame aukšte. Galiausiai, apie pačias dirbančiąsias: archyvares, laiškų skaitytojas ir rašytojas, biudžetų matuotojas, menininkes, jų vaikų aukles ir šeiminykščius, po ilgos darbo dienos į parodą užėjusias lankytojas, ieškančias kur prisėsti, bei jas nemačiomis stebinčias parodų prižiūrėtojas.
Menininkės ir menininkai: Agnė Bagdžiūnaitė ir Petras Kalpokas, Irena Haiduk, Morta Jonynaitė, Tomasz Kobialka, Ieva Rižė, Serban Savu
Kuratorė: Vaida Stepanovaitė
Petro Kalpoko freskos „Darbas” (1938 m.) tyrėja: Agnė Bagdžiūnaitė
Parodos architektė: Gabrielė Černiavskaja
Dizainas: Nerijus Rimkus
Tekstų vertimai ir korekcijos: Rosana Lukauskaitė ir Joseph Everatt
Parodos priežiūra: Anna Chostegian
Parodos atidarymas: rugsėjo 11 d. 18 val.
Ekskursija po parodą: rugsėjo 11 d. 18:30 val.
Darbo laikas:
rugsėjo 11 d. 18 – 21 val.
rugsėjo 12 d. 15 – 19
rugsėjo 13 d. 12 – 16 val.
rugsėjo 14 d. galerija nedirba
Artimiausia stotelė – Dailės akademija (10, 33, 89 autobusai). Artimiausia stovėjimo aikštelė – Latako g. 2. Galerija įsikūrusi I aukšte, pagrindinio įėjimo durys – su slenksčiu, į galeriją įėjimas – su vienu laipteliu. Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais. I aukšte yra sanitarinės patalpos, nėra žmonėms su negalia pritaikyto tualeto, nėra mamos ir vaiko kambario.
Latako g. 3, Vilnius
Pirmą kartą Lietuvos auditorijai pristatoma žymios islandų šiuolaikinės menininkės Rúrí, kuri kūryboje nagrinėja aštrius socialinius, politinius, ekologinius ir ekonominius klausimus, paroda.
Parodoje eksponuojami tiek ankstesnio laikotarpio darbai ir jų dokumentacija, tiek naujos įvietintos instaliacijos, kviečiančios žiūrovą permąstyti santykį su gamta ir žmogaus atsakomybę ateities kartoms.
Pavadinimas „Ateities kartografavimas“ nurodo realios ir įsivaizduojamos ateities žemėlapių braižymą per kūrybinius, spekuliatyvius ir analitinius scenarijus. Skirtingai nuo tradicinės kartografijos, kuri žymi fizines erdves, „ateities kartografija“ siekia topografiškai atvaizduoti potencialias ateitis išryškinant besiformuojančias tendencijas, galimybes ir iššūkius technologinėje, socialinėje, aplinkosauginėje ar politinėje sferose.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 12.00–20.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 12.00–20.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 12.00–17.00 val.;
Rugsėjo 14 d. 12.00–17.00 val.
Aušros Vartų stotelė (11, 89, 88 autobusai). Artimiausia stovėjimo aikštelė – Etmonų g. 3, Vilnius. Galerija įsikūrusi II aukšte. Ekspozicija išsidėsčiusi per du aukštus. Patekimas į galeriją – tik laiptais. Nėra galimybės naudotis liftu. Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais. Yra galimybė naudotis svečių tualetu, nėra mamos ir vaiko kambario, tualetas pasiekiamas pakilus į viršutinį galerijos aukštą laiptais, todėl nėra pritaikytas neįgaliesiems su vežimėliu.
Aušros Vartų g. 7, Vilnius
Personalinė Gintaro Makarevičiaus tapybos ir piešinių paroda.
Gintaras Makarevičius – dailininkas, scenografas, videomenininkas, dokumentinio kino kūrėjas. Kelerius pastaruosius metus menininkas tapo abstrakčius darbus, turėdamas omeny, kad abstrakti ekspresionistinė tapyba atsirado XX a. Tapydamas abstrakčius įvaizdžius, G. Makarevičius naudoja keletą metodų, tokių kaip kompozicinis zonavimas – žemėlapiavimas, pasikartojimas ir pasikartojančios ritmikos dekonstravimas, akcionistinė gesto tapyba, meditacinis „piešimas“ ant jau esančios kompozicijos.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 12.00–18.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 12.00–18.00 val.;
Rugsėjo 13 d.12.00–16,00 val.;
Rugsėjo 14 dienomis 12.00–16.00 val.
Artimiausios stotelės – MO muziejus (2, 17, 20, 1, 7 troleibusai, 53, 1G, 88 autobusai), Reformatų st. (6, 12 troleibusai). Artimiausios parkavimosi zonos – Trakų g., Teatro g. Galerija įsikūrusi I aukšte, prie pagrindinio įėjimo yra laiptelis. Galerijos antra salė – su laiptais. Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais.
J.Basanavičiaus g. 1, Vilnius
Jonas Mekas „Kelionė į Lietuvą“
Jonas Mekas (1922–2019), nepaisant skaičių skliausteliuose, ir toliau keliauja į Lietuvą. Jo draugai ir artimieji atveža jo pasakojimus ir prisiminimus, tekstų fragmentus ir kitas memorabilijas. Jono Meko vizualiųjų menų centras kaip magnetas traukia su avangardiniu filmininku susijusią egodokumentiką ir artefaktus. Naujoje parodoje J. Mekas sugrįžta per judančius vaizdus, balsą ir daiktus. Ši paroda yra bandymas sujungti menininko naudotus vaizdo ir garso aparatus su jais nufilmuotais vaizdais. Kartu tai – ir kuriančio Meko portretas kitų menininkų žvilgsniu. Galima tai sujungti į vaizdų grandinę: kamera – Mekas – filmas, arba Mekas kaip filmo subjektas ir objektas.
Parodos kuratorė – Laima Kreivytė.
Rugsėjo 12 d., penktadienis
17:30 VU Idėjų observatorija (Čiurlionio g. 29), ekskursija su kuratore Milda Dainovskyte po parodą „Paskutinė saulės šviesa“.
VGS 2025 renginiai JMVMC:
Rugsėjo 11 d. 18 val. ekskursija parodoje Jonas Mekas „Kelionė į Lietuvą” su kuratore Laima Kreivyte.
Daugiau apie parodą:
https://mekas.lt/event/2025-07-03-09-14-jonas-mekas-kelione-i-lietuva/?v=d91af6958918
Trukmė apie 30 min.
Rugsėjo 12 d. 18 val. Jono Meko filmo „Laiškai iš niekur” peržiūra.
Jono Meko filmas-monologas “Laiškai iš niekur” (1997) buvo specialiai sukurtas Lietuvos televizijai ir atspindi autoriaus asmeninius apmąstymus bei gyvenimo patirtis. Filme Mekas dalijasi savo mintimis apie kultūrą, meną ir kasdienybę, perteikdamas intymų ir autentišką požiūrį į pasaulį. „Laiškai iš niekur“ yra ne tik vizualus kūrinys, bet ir gili asmeninė išpažintis, kviečianti žiūrovą susimąstyti apie gyvenimo prasmę ir grožį paprastuose dalykuose.
Trukmė: 1 val. 14 min.
Rugsėjo 13 d. 16 val. ekskursija parodoje Jonas Mekas „Kelionė į Lietuvą” su kuratore Laima Kreivyte.
Daugiau apie parodą:
https://mekas.lt/event/2025-07-03-09-14-jonas-mekas-kelione-i-lietuva/?v=d91af6958918
Trukmė apie 30 min.
Rugsėjo 14 d. 13 val. Jono Meko filmo „Akimirkos iš laimingo žmogaus gyvenimo”
„Akimirkos iš laimingo žmogaus gyvenimo“ (2012) – tai paskutinis ir vienas šviesiausių Jono Meko filmų, sukurtas iš asmeninių kadrų, daugiausia nufilmuotų Niujorke, Broome gatvės menininkų bendruomenėje. Šioje aplinkoje Mekas fiksavo draugus, kasdienybę, šventes ir aplinką. Į filmą taip pat pateko nemažai anksčiau nenaudotos medžiagos – iškarpų, nepatekusių į ankstesnius jo darbus. Tai kino dienoraštis, kupinas paprastų, bet džiaugsmingų akimirkų, atskleidžiantis kūrėjo gebėjimą rasti grožį kasdienybėje.
Trukmė – 1 val. 8 min.
Visi renginiai ir galerijos lankymas yra nemokami.
Renginiai gali būti filmuojami ir fotografuojami. Dalyvaudami sutinkate, kad atvaizdai gali būti viešinami JMVMC komunikacijos tikslais.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 15.00–19.00 val..;
Rugsėjo 12 d. 15.00–19.00 val..;
Rugsėjo 13 d. 12.00–17.00 val.;
Rugsėjo 14 d. 13–17.00 val.
Artimiausios stotelės – Vilnios st. (11 autobusas), Dailės akademija (10, 33, 89 autobusai). Artimiausios stovėjimo vietos asmenims su negalia – Maironio g. 11b ir Užupio 14. Artimiausia stovėjimo aikštelė – mokamas stovėjimas Užupio ir Maironio gatvėse. Galerija įsikūrusi I aukšte, tačiau įeinant yra nedidelis bortelis be rampos. II aukštas pasiekiamas tik laiptais. Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais. Jos I aukšte yra sanitarinės patalpos, tualetas nepritaikytas žmonėms su negalia, nėra mamos ir vaiko kambario.
Malūnų g. 8, Vilnius
https://mekas.lt/event/vgs-2025-ekskursijos-ir-jono-meko-filmu-perziuros/?v=d91af6958918
Dagnės Petkevičiūtės ir Mato Sergijaus Šatūno dueto paroda „Sampyna“ – kultūros erdvėje „Entity“. Joje pristatoma poetinė-filosofinė figūra, gimstanti ne kaip pastovi esatis, bet kaip tapsmas per santykį. „Sampyna“ – tai iš ryšio auganti antropomorfiška būtybė, ontologinė praktika, mezgama iš „tarpų“: odos atminties, balsų, judesio, atliepimo. Ji neturi vieno kūno – tik jautrų audinį, kuriame tapatybė nuolat reflektuojama per kitą, bet neprarandama. Parodoje nagrinėjamos artumo, intymumo ir bendros teritorijos augimo temos.
Parodos „Sampyna“ atidarymas vyks rugsėjo 13 d. 19 val. kultūros erdvėje „Entity“, Vitebsko g. 21 (įėjimas šalia „Krosnies paviljono“).
Rugsėjo 13 d. 19.00 val. – parodos atidarymas,
Rugsėjo 14 d. 14.00–20.00 val.
Kultūros erdvė „Entity“, esanti SODAS 2123 (įėjimas prie „Krosnies Paviljono“). Artimiausios stotelės – Gervyčių st. (2, 3, 4, 7, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 26, 38, 42, 58, 65, 78, 82, 89, 114 ir 31 autobusai), Balstogės st. (9, 33, 119 autobusai). Artimiausios stovėjimo aikštelės – Vitebsko g. 19 ir Viteb g. 21. Kultūros erdvė „Entity“ įsikūrusi I aukšte, įėjimas iš lauko pusės prie „Krosnies Paviljono“, viduje yra laiptai be rampos. Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais. SODAS 2123 kultūros komplekse yra sanitarinės patalpos, žmonėms su negalia pritaikyti tualetai, nėra mamos ir vaiko kambario.
Vitebsko g. 21 (SODAS 2123 kultūros kompleksas), Vilnius
Liepkalnio vandens saugykloje pristatoma Elenos Laurinavičiūtės ir Romos Salės paroda „Low Frequency Memory“. Ekspozicijoje autorės, atsižvelgdamos į kolektyvinę atmintį, tyrinėja garso, šviesos ir erdvės sąveiką, jų poveikį žmogaus suvokimui. Unikali erdvės akustinė architektūra – neatsiejama instaliacijų dalis, kurioje aidas formuoja gyvą garsinį kūną. Elenos garso objektai kuria akustinę terpę – per juos girdima tai, kas įprastai nematoma: oro srautai, vibracijos, ritminiai judesiai. Tuo tarpu Romos kuriami šviesos laukai veikia kaip erdvės atminties nešėjai, nurodantys į pasikeitusią pastato paskirtį ir jo istoriją. Parodoje menininkės kviečia patirti dažnai nepastebimas kaitos būsenas ir iš naujo įsiklausyti į pasaulį, kur materija, laikas ir atmintis susilieja nematomuose dažniuose.
Rugsėjo 14 d. (sekmadienį) 14 val. – Elenos Laurinavičiūtės garsinis performansas „Protėvių dronai“ (reikalinga resgistracija).
Elenos Laurinavičiūtės ir Romos Salės paroda „Low Frequency Memory“ veiks nuo rugpjūčio 28 d. Liepkalnio vandens saugykloje, Liepkalnio g. 20, Vilnius.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 12.00–19.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 12.00–19.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 12.00–19.00 val.;
Rugsėjo 14 d. 12.00–16.00 val.
Artimiausia stotelė – Stadionas (2, 12, 16, 19, 61, 82 autobusai). Į pastatą patenkama tik spiraliniais laiptais. Institucija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais. Nėra sanitarinių patalpų, tualeto, mamos ir vaiko kambario.
Liepkalnio vandens saugykla, Liepkalnio g. 20, Vilnius
Visus metus veikianti Donato Jankausko-Duonio paroda “Metų laikai” galerijos XVI a. rūsiuose. Parodos pavadinimas „Metų laikai“ skamba tarsi kalambūras, siejantis prieštaringas laiko patirtis. Stichiška gamtos pajauta čia sugretinama su mados ir populiariosios kultūros sezoniškumu, kurį diktuoja ne archajiškas gyvybės, mirties ir prisikėlimo ratas, o vis didesnį greitį įgyjantys gamybos ir vartojimo ritmai. Šį disonansą galima atpažinti įspaustą į požemio erdvėse išsidėsčiusius masyvius bareljefus, su humoru perteikiančius taiklias menininko įžvalgas apie mus šiandien valdančius troškimus.
Anna Sophie Berger “The 60s”. Tai – pirmą kartą šiame Europos regione rengiama menininkės personalinė paroda. Joje Lietuvos ir Baltijos šalių žiūrovams bus pristatyti Annos Sophie Berger kūriniai, kuriuose tyrinėjami konceptualūs, socialiniai ir estetiniai mados dizaino aspektai. Paroda poetiškai pabrėš dviejų, atrodytų, nesusijusių chronotopų – kapitalistinės Vienos ir socialistinės Lietuvos – artumą ir atstumą, susiedama juos pasakojimu apie kintančius estetinius kodus, kuriuos paskatino didelio masto geopolitiniai pokyčiai ir jų individualus bei kolektyvinis poveikis gyvenimo materialinėms sąlygoms.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 13.00-19.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 13.00-19.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 14.00-18.00 val.
Artimiausios stotelės: Dailės akademija, Vokiečių st. artimiausia stovėjimo aikštelė prie Šv. Jono g. 13. Galerija įsikūrusi 1 aukšte, prie pagrindinio įėjimo yra laiptas. Veikia ir paroda rūsyje, į kurią nusileidžiama tik laiptais. Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais. I aukšte yra sanitarinės patalpos su tualetu.
Šv. Jono g. 11, Vilnius
https://meduza.fyi
Paroda „RAVE NATION. Nakties ritmais į laisvę 1992–2004“
Vakaruose reivo kultūra gimė kaip nelegali, kolektyvinės ekstazės ir postindustrinio nepasitenkinimo gyvenimu infrastruktūra, o Lietuvoje tarp 1992–2004 m. ji virto kažkuo kitu – reivu, turinčiu vietinės istorijos ir politinės įtampos atspaudą ir atkovotos laisvės skonį. Paroda „Rave Nation“ kviečia pasinerti į Lietuvos reivo istoriją – nuo Vilniaus iki Marijampolės, nuo popso diskotekų iki vakarėlių bombų slėptuvėse. Parodoje pristatomos istorijos, atspindinčios įvairius reivo aspektus, autentiški eksponatai ir žymių menininkų kūriniai. Ši LNM paroda vyksta prieš tai užvertose buvusiose Lukiškių kalėjimo erdvėse, kuriančiose nepamirštamą, parodos pasakojimui artimą atmosferą.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 12.00–20.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 12.00–20.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 12.00–20.00 val.
Rugsėjo 14 d. 12.00–20.00 val.
Lankymas mokamas.
Artimiausios stotelės – Lukiškės (22, 43, 52, 123 autobusai), Vašingtono aikštė (40, 73 autobusai), Kražių st. (4, 10, 17 troleibusai ir 22, 40, 43, 52, 73, N1, N3, N4, N6, N7 autobusai), Juozo Tumo‑Vaižganto st. (4, 10, 17 troleibusai ir 3G, 22, 73, 123, N3, N7 autobusai), Alberto Goštauto st. (40, 46, 56, 73, 123, N6 autobusai), Antano Tumėno st. (89 autobusas), Gedimino prospektas (24, 110, 117, 118, 122, 127, 4500, 7100 autobusai), Pamėnkalnio st. (1, 3, 7 troleibusai ir 11, 21, 123, N1, N2, N4, N6, N7, N8, N9 autobusai). Artimiausia stovėjimo aikštelė – Lukiškių skg. 6. Paroda įsikūrusi dviejuose aukštuose, patekimas laiptais. Parodoje negalima lankytis su šunimis, išskyrus šunis vedlius. Lukiškių kalėjimo komplekse yra galimybė naudotis tualetais, kuriuos atvykus padės rasti darbuotojai. Parodos erdvėje galimybės naudotis tualetais nėra.
Lukiškių skg. 6, Vilnius
https://lnm.lt/renginiai/paroda-rave-nation-nakties-ritmais-i-laisve-1992-2004/
„Tarp aušrų. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus 2015–2025 m. įsigyti kūriniai“. Paroda konstruojama pagal keturis vaizduojamosios dailės rinkinius – tapybos, grafikos, fotografijos ir skulptūros. Jie atspindi ne tik vidinę „didžiojo archyvo“ logiką, bet ir per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekciją pildžiusių sričių proporcijas. Čia susitinka kelių epochų žvilgsniai: šalia šiuolaikinių Lietuvos autorių pristatomos išskirtinės modernizmo figūros, išeivijos ir užsienio menininkų darbai. Dalis įsigytų kūrinių pirmą kartą pateko į parodinę erdvę – tai išskirtinė galimybė pamatyti naujausius muziejaus įsigytus kūrinius iš arti.
„Rimtauto Vincento Gibavičiaus (1935–1993) grafystės“. Gibavičiaus, bičiulių vadinto Grafu, kūryba pasižymi intelektualia ironija, rafinuota estetika ir giliais kultūriniais kontekstais. Parodoje, parengtoje bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija, pristatomos kelios Gibavičiaus „grafystės“ – sritys, kuriose dailininkas aktyviausiai dirbo: grafika, scenografija ir sgrafitas. Jis išsiskyrė nepaprastai plačia kūrybos amplitude, tad lankytojai galės susipažinti su visas šias veiklos sritis atspindinčiais darbais.
Rugsėjo 11 d. 18 val. vyks Kuratorių ekskursija parodoje „Tarp aušrų“. Renginio trukmė – 1 val. Dalyvavimas įsigijus lankytojo bilietą.
Registracija: https://forms.cloud.microsoft/e/VsPNMggZDm
Rugsėjo 12 d. 17 val. – ekskursija suaugusiems atnaujintoje XX a. pirmosios pusės ekspozicijoje ir kūrybinės grafikos dirbtuvės mokyklinio amžiaus vaikams.
Suaugusieji galės dalyvauti ekskursijoje po atnaujintą XX a. I pusės Lietuvos dailės ekspoziciją, o tuo metu vaikai – kūrybinėse dirbtuvėse, skirtose parodai „Rimtauto Vincento Gibavičiaus (1935–1993) grafystės“. Renginio trukmė – 1 val. Dalyvavimas ekskursijoje – įsigijus lankytojo bilietą, dirbtuvėse – edukacinį bilietą.
Registracija: https://forms.cloud.microsoft/e/X18jV77Ww0
Rugsėjo 13 d. 14 val. – sensorinė ekskursija „Pojūčių paveikslai“ su Karolina Žernyte po įvairias Nacionalinės dailės galerijos sales. Dalyviai turės galimybę patirti kūrinius naudodami ne regos, o garso, kvapo, lytėjimo ir judesio pojūčius. Sekdami instrukcijomis, dalis dalyvių taps gidais, perteikiančiais meno kūrinius kitiems, o vėliau apsikeis vaidmenimis. Dalyvavimas renginyje įsigijus lankytojo bilietą.
Registracija https://forms.cloud.microsoft/e/NdrsKGBqdM
VGS metu NDG lankymas su 50% nuolaida.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 12.00–20.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 11.00–19.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 11.00–19.00 val.
Rugsėjo 14 d. 11.00–17.00 val.
Artimiausia stotelė – Nacionalinė dailės galerija (30, 43, 52, 56, 89 autobusai ir 9, 19 troleibusai). Iš senojo miesto centro į galeriją patogu ateiti Baltuoju ir Žaliuoju tiltais. Nacionalinės dailės galerijos stovėjimo aikštelė (įvažiavimas iš Vytauto Nasvyčio g.). NDG lankytojai automobilius aikštelėje gali palikti 3 val. nemokamai. Prie įėjimo yra laiptelis ir rampa. Viduje yra papildomas vežimėlis. Patekimas į kitus galerijos aukštus – liftu. Įėjimas į galeriją – I aukšte, nuo J. Mikėno skulptūros „Pirmosios kregždės“ pusės. Lankymasis su gyvūnais draudžiamas. Pirmame aukšte yra sanitarinės patalpos, žmonėms su judėjimo negalia pritaikytas tualetas, kūdikio vystymo lenta.
Konstitucijos pr. 22, Vilnius
„GamePlay. Žaidžiant pasaulį”
Tai pirmoji paroda apie videožaidimus Lietuvoje, kurioje žaidimus pamatysime ne tik kaip atsipalaidavimo ar laisvalaikio praleidimo formą, bet ir kaip galingą pasakojimo priemonę, kuri jungia literatūrą, kiną, garsą ir vaidmenį.
Paroda yra bendradarbiavimo su Medijų meno centru (ZKM) Karlsrūhėje (Vokietija) rezultatas – didelio dėmesio sulaukusios šio centro žaidimų parodos „zkm_gameplay. the next level“ adaptacija. MO muziejaus paroda skirta trims pagrindinėms sritims: žaidimams, kurie plečia kūrybines ir estetines ribas; žaidimams, kuriuose atkreipiamas dėmesys į aktualias socialines ir politines problemas, ir tiems, kurie per asmeninius pasakojimus siekia ugdyti empatiją.
MO muziejaus lankymas mokamas.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 10.00–20.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 10.00–20.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 10.00–20.00 val.;
Rugsėjo 14 d. 10.00–20.00 val.
Artimiausia MO muziejaus stotelė (1, 2, 7, 20 troleibusai, 53, 88, 1G autobusai). Taip pat tiks 11, jei važiuojate link Žvėryno, ir 89, jei važiuojate nuo Vilniaus autobusų stoties iki Europos aikštės. Artimiausia stovėjimo aikštelė yra Ligoninės gatvėje. Prie MO muziejaus yra dvi automobilių parkavimo vietos, skirtos žmonėms su negalia. Jas pasiekti galima važiuojant nuo Vingrių gatvės. MO muziejus pritaikytas lankytojams, turintiems negalią. Į muziejų priimame specialiai treniruotus šunis vedlius, padedančius žmonėms su negalia. Kiti gyvūnai į muziejų neįleidžiami. Muziejuje yra įrengti liftai, tualetai žmonėms su negalia, kūdikių vystymo erdvės. Visos MO muziejaus erdvės pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia. Kiekviename aukšte rasite vietą atsisėsti. MO skaitykla yra visada tyli erdvė.
Pylimo g. 17, Vilnius
DEAR ELIZA
Menininkės: Julija Goyd, Ivona Tau
Kuratorė: Justė Kostikovaitė
Architektė: Sigita Simona Paplauskaitė
Dizainerė: Julija Lečaitė
Rengėjas: Pamėnkalnio galerija
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Lenkijos institutas Vilniuje, HoPro, Lietuvos dailininkų sąjunga
Parodos pavadinimas nurodo į ELIZĄ, pirmąją dirbtinio intelekto programą (1966), gebėjusią imituoti terapinį pokalbį. ELIZA nebuvo nei subjektas, nei kūnas – tik algoritmas, vardu pavadintas „rūpinimasis“.
Šiandien tai ne šiaip nostalgija tech-romantikams – tai ženklas, kad net algoritmas gali paveldėti visą mūsų istoriją: seksizmą, kolonializmą, gėdą ir filtrus.
Menininkės Julija Goyd ir Ivona Tau pasitelkia DI ne kaip efektą, bet kaip autonomišką darbo įrankį. Fotografijose jos DI žirklėmis įspraudžia kūną, kuris nėra nei klasikinis, nei modernistinis – jis išmėtytas ir sulankstytas, kartais net žmogiškai klaikus.
Abi autorės susiduria su klausimais: ar galima perprogramuoti mūsų žvilgsnį į kūną, ar DI yra įrankis, ar tai – stipresnė už mus ideologija. Ar senstantis, pažeidžiamas kūnas turi vietos sistemoje, kuri vis dar kliaujasi sterilizuotu, optimizuotu ir jaunatvišku vaizdu, o pats kūno perkūrimo ir atkūrimo procesas yra idealizuojamas?
Ir pagaliau – kodėl vis dar jaučiame poreikį būti mandagūs, kreipdamiesi į DI vardu? Gal todėl, kad vis dar norime tikėti, jog kažkas ten – kitoje pusėje – mūsų klausosi?
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 11.00–19.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 11.00–19.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 11.00–16.00 val.;
Rugsėjo 14 d. 11.00–15.00 val.
Artimiausios stotelės – Islandijos st. (C), Islandijos st. (D) ir Jogailos st. Artimiausia stovėjimo aikštelė – Stulginskio g. 8 (prie Pramogų banko). Prie pastato nėra automobilių stovėjimo aikštelės asmenims su negalia. Galerija įsikūrusi I aukšte, tačiau įėjimo ir erdvės infrastruktūra nėra pritaikyta asmenims su judėjimo negalia (yra laiptas). Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais. I aukšte yra sanitarinės patalpos, nėra tualeto, pritaikyto žmonėms su negalia, nėra mamos ir vaiko kambario.
Pamėnkalnio g. 1, Vilnius
Ilius.: Julija Goyd, Ivona Tau. „Dear Eliza“. 2025
Andrius Repšys | dieve, dieve…
Andrius Repšys – vienas pirmųjų menininkų Lietuvoje, kryptingai siekiančių dronų fotografijos meistriškumo. Jos galimybės tik atrandamos, vaizdavimo, temų ribos plečiamos. Menininkas, iki tol jau turėjęs aviacinės fotografijos patirties, dronų fotografijai suteikia naujų impulsų, šlifuoja techniką, optiką, vaizdo prasmę, ieško už estetinio grožio slypinčių prasmingų formų derinių, netikėtų sekų, teminio cikliškumo.
Andrius metodiškai tyrinėja įvairius gamtos, architektūros, urbanistinių erdvių, žmonių mobilumo „žemėlapius“. Jo entuziazmas, nuolatinis žvilgsnio ir minties tobulinimas skirtas kitokiai žemės optikai. Svarbiausia, kad jis nesustoja užhipnotizuotas žemės grožio iš viršaus.
Paulina Blažytė
Jei bandytumėte racionalizuoti bažnyčios vykdytą kontroversišką praktiką ir paklaustumėte dirbtinio intelekto, kaip indulgencijos, inkvizicijos, kryžiaus žygiai ir kitos panašaus pobūdžio veiklos derėjo su institucijos teigtomis moralinėmis tiesomis, šis atsakytų labai trumpai – nederėjo. Vėliau, žinoma, atsakymas išplistų (moraliniai principai liko tekste ir retorikoje, tikėjimas naudotas kaip priedanga valdžiai, ekonominei naudai ir kontrolei įgyti ir taip toliau), tačiau tiek pat lakoniškas, kiek ir ironiškas pirminio atsakymo tonas ir turinys išliktų.
Andriaus Repšio fotografijų serijoje „dieve, dieve“ ironijos taip pat netrūksta. Bepiločiu fotoaparatu iš viršaus fiksuodamas sakralius ar savo vizualumu sakralumą menančius lietuviško kraštovaizdžio fragmentus, menininkas kvestionuoja tai, ką ir kaip mes norime tam dievui parodyti. Gal norime parodyti lotyniškojo kryžiaus plano bažnyčias, kurių raudonų čerpių stogai išsiskiria žalumos ir nykių namelių fone? Jei tik pakeistume žiūros tašką ir bažnyčią apverstume, jos simbolika drastiškai pakistų. Gal prie dievo (žinoma, jei per gyvenimą neteko negarbingai nusidėti) dar labiau priartinančius kapinių kvadratėlius, dekoruojamus širdelėmis, lelijomis ar netyčinėmis šypsenomis? Kai žiūrima iš viršaus, jie visi galiausiai tampa vientiso rašto audiniu. Gal Kryžių kalną, iš viršaus tokį chaotišką ir visai priešingą nepriekaištingai kapinių tvarkai? Kur kas daugiau tvarkos galima rasti estetiškuose, taisyklinguose jų šešėliuose.
Šešėlis A. Repšio fotografijose vis pasirodo ir prisideda prie sąmoningai apgalvoto naratyvo kūrimo. Prie kapinių esančioje žaidimų aikštelėje jis įkūnija vaikus ir padeda pasakoti istoriją apie neišvengiamą gyvenimo cikliškumą – ciklas vyksta nepriklausomai nuo to, ar dievo egzistenciją pripažįstame, ar ne. Dar šešėlis tampa menora, kurios centre – pats menininkas, trumpam pavirtęs bažnytinės architektūros, o taip pat ir institucijos dalimi. Iškeldamas prielaidą, jog pasaulio vaizdas iš paukščio skrydžio tam tikra prasme yra žmogaus siunčiama žinutė dievui, fotografas tuo pat metu ją siunčia ir pats. Dabar ir jis yra bažnyčios institucijos, tikėjimo, religijos dalis, ir kol jis žiūri į pats save, dievas žiūri į jį.
Be šešėlių, dar yra bažnyčią įrėminantys debesys, kryžiumi tampantis kelias ir… spalvoti poilsiautojų skėčiai paplūdimyje! Taip keista matyti juos tampant riboženkliu, skiriančiu kapines ir jūrą. Apskritai, A. Repšys savo fotografijose nevengia žaidybinių momentų – ne tik pastebėdamas su religija susijusius objektus ar jų fragmentus, bet ir kadruodamas kraštovaizdį taip, kad šis įgautų naujas prasmes. Kapinės tampa panašios į suknelę, o pastatų kompleksas – į kraupiai išsiviepusį veidelį. Kaip ir kituose menininko fotografijų cikluose, taip ir šiame, fotografas sujungia istoriją su smalsiu, šmaikščiu, ironišku ir kartais net kandžiu žvilgsniu.
Pasaulis, kurį per A. Repšį mato dievas – pilkšvas ir dažnai nykus, su išdžiūvusios žolės plotais ir kartkartėm pasitaikančiais saulės blyksniais. Jis tampriai susijęs su mirtimi, bet čia pat visuomet yra gyvybės – ten, kur poilsiautojai ir žaidimų aikštelėse žaidžiantys vaikai. Ten, kur vieni įžiūrės grožį ir jaus pakilumą, kiti matys patosą ir beprasmybę. Vieniems bažnyčia taps vilties ir bendruomenės vieta, kitiems – represijų ir veidmainystės. Viskas priklausys nuo to, kokios bus patirtys, asociacijos, pasaulėžiūra, asmeninė ideologija. A. Repšys irgi leidžia laisvai pasirinkti, nieko griežtai neteigdamas, o veikiau klausdamas. Atsakymo iš dirbtinio intelekto šiuo atveju visai nereikia – jį susikurs kiekvienas žiūrintysis.
Ilius. Andrius Repšys „dieve, dieve…“
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 12.00–18.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 12.00–18.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 12.00–16.oo val.
Artimiausios stotelės – Juozo Tumo-Vaižganto st. V. Kudirkos gatvėje (3G, 9, 22, 43, 55, 57, 73, 123 autobusai, 4, 10, 17 troleibusai), Juozo Tumo-Vaižganto st. J. Tumo-Vaižganto gatvėje (3G, 9, 22, 43, 55, 57, 73, N3, N7 autobusai, 4, 10, 17 troleibusai). Artimiausios stovėjimo aikštelės – Gedimino pr. 42 ir A. Domaševičiaus g. 5. Galerija įsikūrusi I aukšte, prie pagrindinio įėjimo rampos nėra. Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais.
Gedimino pr. 43, Vilnius
Evaldo Janso paroda „Ekstrapoliacija“
Retrospektyvinėje parodoje apibendrinama maištinga ir provokatyvi daugiau negu tris dešimtmečius trunkanti menininko praktika, pristatoma kūrybos formatų įvairovė, atskleidžiama kontraversiška kūrybinė pozicija.
Akvilės Anglickaitės paroda „Kisdama rymo“
Parodoje pristatomi specialiai parodai sukurti menininkės kūriniai – analoginės fotografijos, videofilmai bei piešiniai, nagrinėjantys žmogaus ir gamtos santykio, nuolatinės pasaulio kaitos ir pastovumo temas.
Janinos Sabaliauskaitės fotografijų paroda „Malonumas“.
Parodoje pristatoma analogine technika kurtų fotografinių atspaudų serija, per asmeniškas projekto dalyvių istorijas kviečianti nagrinėti seksualumo ir negalios temą.
„Visa tai, ko negalima daryti. Lietuvos XXI a. menininkės Radvilų rūmų dailės muziejaus istorinės tapybos ekspozicijoje“
XVI–XIX a. Vakarų Europos tapybos ekspoziciją aktyvuojančioje parodoje pristatomi XXI a. lietuvių menininkių kūriniai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių.
„Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji. Iš Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui dovanotos Vladimiro Tarasovo kolekcijos“.
Renginiai:
rugsėjo 11–14 d. – Evaldo Janso videofilmų peržiūros (ekspozicijų darbo laiku),
rugsėjo 11 d. 18 val. – susitikimas su menininke Janina Sabaliauskaite parodoje „Malonumas“,
rugsėjo 12 d. 17 val. – susitikimas su menininke Akvile Anglickaite parodoje „Kisdama rymo“,
rugsėjo 14 d. 16 val. – šokio spektaklis „Traces“ (choreografė Ugnė Kavaliauskaitė, atlieka Paulius Prievelis),
Dalyvavimas renginiuose nemokamas, be išankstinės registracijos.
Ekskursijos:
rugsėjo 13 d. 15 val. – ekskursija po parodą „Visa tai, ko negalima daryti“ su muziejaus gidu,
rugsėjo 14 d. 15 val. – ekskursija po Evaldo Janso parodą „Ekstrapoliacija“ su muziejaus gidu.
Dalyvavimas ekskursijose nemokamas, be išankstinės registracijos.
Edukacijos:
rugsėjo 11 d. 18 val. – kūrybinis susitikimas suaugusiems „Kas uždraus?“.
Išankstinė registracija tel. +370 659 58066 arba el. p. radvilos.edukacija@lndm.lt,
rugsėjo 14 d. 14 val. – edukacija šeimoms „Judėk kaip vanduo“ (rekomenduojama šeimoms su 5–10 metų vaikais).
Išankstinė registracija tel. +370 659 58066 arba el. p. radvilos.edukacija@lndm.lt.
VGS metu Radvilų rūmų lankymas su 50% nuolaida.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 12.00–20.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 11.00–19.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 11.00–19.00 val.;
Rugsėjo 14 d. 11.00–17.00 val.
Paskutiniai lankytojai įleidžiami likus pusvalandžiui iki muziejaus darbo pabaigos.
Artimiausia stotelė – Islandijos st., Vilnius. Artimiausia stovėjimo aikštelė – šalia muziejaus pastato, Vilnius g. 24. Muziejų sudaro du korpusai, kuriuose ekspozicijos išdėstytos per kelis aukštus. Juos pasiekti galima keltuvu (šiauriniame korpuse) arba liftu (pietiniame korpuse). Dėl lokacijų teirautis muziejaus darbuotojų. Muziejuje su šunimis lankytis galimybės nėra. Muziejuje yra tualetai, pritaikyti žmonėms su negalia, įrengtas šeimos kambarys. Dėl lokacijų teirautis muziejaus darbuotojų
Vilniaus g. 24, Vilnius
Šiuolaikinio meno parodos Sapiegų rūmuose Vilniaus galerijų savaitgalio metu lankytojai su nuolaida galės apsilankyti didžiojoje rūmų parodoje „Atbuli griaučiai“.
Tarptautinės grupinės parodos ir su ja susijusių renginių serijos centre – kūno vaizdavimas animacijoje bei jo permąstymas šiuolaikinio meno kūrėjų praktikose.
Iki rugsėjo 15 d. Sapiegų rūmuose taip pat veikia vienos ryškiausių šiuolaikinių Estijos skulptorių Edith Karlson paroda „Marš!“. Tai pirmas tokio masto Karlson kūrybos pristatymas Lietuvoje – specialiai rūmams sukurta instaliacija vaizduoja per barokines sales žygiuojančią hibridinių būtybių kariauną. Parodą inspiravo šiandienis pasaulio kontekstas – karų ir krizių chaosas, kai žmonės atsiduria situacijose, kurių nepasirinko, bet privalo išmokti prisitaikyti. Šios parodos, kaip ir viso pirmo aukšto, lankymas nemokamas. Edith Karlson paroda unikali tuo, kad joje suteikiamos instrukcijos, kaip parodą aplankyti ir patirti kartu su šunimis – gyvūnais, ilgiausiai lydinčiais žmones prisitaikymo kelyje.
Apie pačius rūmus, jų istoriją, parodas, restauravimo procesus daugiau sužinoti galima dalyvaujant reguliariai Sapiegų rūmuose vykstančiose ekskursijose. Vinilinės plokštelės „Sapiegų rūmų sugrįžimo muzika“ pristatymas
Rugsėjo 12 d., penktadienį, 18 val. Sapiegų rūmuose vyks vinilinės plokštelės „Sapiegų rūmų sugrįžimo muzika“ pristatymo koncertas. Plokštelėje įamžinti rūmų atgimimo garsai, paversti originaliais ambient kūriniais. Gyvai juos atliks Laurynas Kamarauskas, Matas Samulionis ir Vytautas Oškinis. Fleitos ir saksofono improvizacijas praturtins subtilūs akustiniai sluoksniai bei autentiški rūmų erdvės garsai. Renginys nemokamas.
Šiandien sunku įsivaizduoti, kad 2023 m. Sapiegų rūmai buvo intensyvi ir triukšminga statybvietė, pripildyta pjovimo, gręžimo, kalimo ir kitų, sakytum, ausį rėžiančių garsų. Visur kilo dulkių debesys, o tarp jų – tarsi atviroje operacinėje – darbavosi gausybė rankų: vienos dirbo juvelyriškai tiksliai, kitos – beveik sinchroniškai, visos vedamos rūpestingų širdžių. Rūmų „budinimo iš sapno“ dienos šiandien jau tapo tik vienu iš ilgos jų istorijos etapų – pačia istorija. „Ši plokštelė mums svarbi, nes leidžia plačiau pasidalinti efemeriška, tačiau ypatinga rūmų erdvių garsine patirtimi, tai – tarsi meditatyvi ekskursija po į gyvenimą grįžtančius rūmus. Kartu ši muzika yra labai universali, padedanti kitaip išgirsti nemuzikinius garsus ir pajausti jų grožį“, – sako Sapiegų rūmų vadovė Gintautė Žemaitytė.
Taip pat viso VGS metu Sapiegų rūmų I a. pietinėje galerijoje veiks garsinė instaliacija (scenografijos autorė – Augustė Kunevičiūtė). Lankytojai bus kviečiami užsidėti ausines ir patirti „Sapiegų rūmų sugrįžimo muzikos” vinilą ir ten įrėžtus garsus.
Kūrybinės dirbtuvės žmonėms ir šunims Rugsėjo 14 d., sekmadienį, 13 val. Edith Karlson parodoje „Marš!“ vyks „Vedami ir vedantieji. Kūrybinės dirbtuvės žmonėms ir šunims“.
Dirbtuvėse kviečiama permąstyti prisitaikymą ir prisitaikymo būsenas – vienus kertinių parodos raktažodžių, kurie yra neatsiejama žmogaus ir šuns bendrystės dalis, – bei pastebėti subtilias tarprūšinės kasdienybės detales: įsiklausyti į kiekvieną ausytės krustelėjimą, uodegos vizginimą, leistis būti vedamiems ir mokytis vieniems iš kitų bei vieniems su kitais – galvojant apie galimus ateities išlikimo scenarijus.
Apžvalginės ekskursijos Sapiegų rūmuose Rugsėjo 13 ir 14 d. 15 val. kviečiame dalyvauti Sapiegų rūmų apžvalginėse ekskursijose. Jose skambėsiantis pasakojimas sujungs šiuolaikinį meną ir istorinį paveldą.
Pasivaikščiojimo metu susipažinsite su svarbiausiais Sapiegų rūmų istorijos etapais bei dabartine rūmų, kaip meno ir kultūros erdvės, veikla. Pristatysime I a. Šiaurinėje galerijoje parodą, gvildenančią kito, neįprasto kūno, gyvūno temas. Didžiojoje parodoje kartu tyrinėsime šiuolaikinio meno kūrinius, diskutuosime apie kūno vaizdavimą animacijoje, šio reiškinio istoriją ir kaitą.
Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje: www.sapiegurumai.lt
Sapiegų rūmų lankymas Vilniaus galerijų savaitgalio metu su 50% nuolaida.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 12.00–20.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 12.00–20.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 11.00–19.00 val.;
Rugsėjo 14 d. 11.00–18.00 val.
Sapiegų rūmų lankymas Vilniaus galerijų savaitgalio metu su 50% nuolaida.
Artimiausia stotelė – L. Sapiegos (2,4,19 troleibusai). Artimiausia stovėjimo aikštelė – L. Sapiegos g. 13.
L. Sapiegos g. 13, Vilnius
„Sienos yra naktiniai gyvūnai“
Neringos Bumblienės ir Émilie Villez kuruota paroda yra tęsinys projekto, pirmą kartą pristatyto 2024 m. rudenį Paryžiaus „Palais de Tokyo“ ir KADIST fonde, Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje programoje. Atsispiriant nuo Rusijos karo Ukrainoje ir jo sukelto geopolitinio nestabilumo, parodoje nagrinėjamos Lietuvos ir platesnio regiono kolonijinės istorijos, jas įpinant į tarptautinį kontekstą.
Gerda Paliušytė. „Lūkesčiai“
Paroda „Lūkesčiai“ – naujausias Gerdos Paliušytės kelerius metus vystomo projekto „Vaikinai ir mėlynos gėlės“ skyrius. Parodoje pristatomos dvi fotografijų serijos – „Vaikinai“ ir „Mėlynos gėlės“, kurios visada eksponuojamos kartu. Šiuose darbuose tyrinėjamos standartizuotos sistemos bei įvairios intymumo formos. Astos Vaičiulytės kuruotoje parodoje pristatomas ir menininko Gedimino G. Akstino skulptūrinis objektas.
Piotr Bury Łakomy. „Sodo išėjimas“
Piotro Bury Łakomy personalinėje parodoje „Sodo išėjimas“ („Garden Exit“), eksponuojamoje Šiuolaikinio meno centro centrinėje erdvėje, pristatomi specialiai šiai erdvei sukurti menininko darbai. Parodos pavadinimas yra subtili nuoroda į Edeno sodą, tačiau, priešingai nei būdinga vakarietiškai interpretacijai, čia siūloma mąstyti ne apie išvarymą, o apie sąmoningą išėjimą – taip atsisakant pirmapradės gamtos sampratos. Parodos kuratorius – Edvardas Šumila.
Parodos „Sienos yra naktiniai gyvūnai“ uždarymo renginys vyks ketvirtadienį, rugsėjo 11 d., Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje.
Programa:
12–20 val. – Danos Kavelinos filmas „Laiškas purpleliui“.
Tai kino poema, kurioje derinama animacija, mėgėjiškai filmuota karo medžiaga ir archyviniai 1930-ųjų Donbaso regiono Ukrainoje industrializacijos kadrai.
18 val. – ekskursija su parodos „Sienos yra naktiniai gyvūnai“ kuratorėmis Neringa Bumbliene ir Émilie Villez.
19 val. – pokalbis su Nikolay’umi Karabinovychiumi apie jo meninę ir kuratorinę praktiką.
Menininkas papasakos apie naujausią videodarbų trilogiją ir pristatys savo kūrybą, nagrinėjančią tapatybės, priklausymo ir atskirties temas.
ŠMC lankymas Vilniaus galerijų savaitgalio metu su 50% nuolaida.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 12.00–20.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 11.00–19.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 11.00–19.00 val.;
Rugsėjo 14 d. 11.00–18.00 val.
Artimiausia stotelė – Rotušės (88 autobusas), Rūdininkų st. (1, 2, 7, 20 troleibusai, 1G, 11, 53 autobusai). Artimiausia stovėjimo aikštelė – Dominikonų g. 4. Į parodas galima patekti liftu. Šiuolaikinio meno centras draugiškas lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais Yra sanitarinės patalpos su neįgaliesiems pritaikytais tualetais, mamos ir vaiko kambario nėra.
Vokiečių g. 2, Vilnius
Eglės Norkutės paroda „GLARES”
Eglės Norkutės parodoje „GLARES” („AKINIMAI”) pristatomi tapybos kūriniai ant keraminių mozaikų. Žvilgantys paviršiai talpina įkūnytus žodžius, alegorijas ir gestus. Figūros šiuose vaizduose egzistuoja tarp troškimo būti matomomis ir poreikio išnykti, tarp noro pasirodyti ir būtinybės pasislėpti. Kai kurios žvelgia tiesiai į žiūrovą, bet neleidžia savęs perprasti. Parodos pavadinimas „GLARES” talpina dvi prasmes: tai ir akinantis šviesos atspindys, ir intensyvus, agresyvus žvilgsnis. Šios parodos kūriniai atveria žvilgsnių lauką, kuriame matoma ir nematoma egzistuoja vienu metu. Buvimas stebimai ne visada yra pasirinkimas, o atsakas žvilgsniu gali tapti pasipriešinimu. Šie paveikslai balansuoja tarp trapumo ir svorio, tarp ritualo ir kasdienybės, tarp blizgaus paviršiaus grožio ir vidinės įtampos.
Šioje parodoje nuolat kinta žiūrėjimo kryptis: neaišku, kas stebi ir kas yra stebimas. Vienu metu būti matomai ir nematomai tampa ne prieštara, o būsena. Matymas čia nėra pasyvus: jis veikia, vertina, fiksuoja. Kiekvienas kūrinys tarsi slenkstis tarp atskleidimo ir nutylėjimo, tarp žiūrėjimo malonumo ir jo įtampos. Kartais paveiksluose tiesa rodoma tik dalimis, o tai, kas lieka paslėpta, kalba ne mažiau nei tai, kas matoma.
Eglė Norkutė (g. 1993 m., Kaune) – vizualiųjų menų kūrėja, gyvenanti ir kurianti Porte, Portugalijoje. Eglės kūryba jungia tapybą ir keramiką, ji semiasi įkvėpimo iš kasdienybės, meno istorijos, mitologijos ir popkultūros. Baigusi magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijos Tapybos katedroje, aktyviai dalyvauja tarptautinėje meno scenoje. Menininkės darbai eksponuoti Lietuvoje, Latvijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Pietų Korėjoje, Šveicarijoje, Danijoje ir Argentinoje. Ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, atstovaujama „The Rooster Gallery”.
Rugsėjo 14 d. 15.00 val. ekskursija po parodą su menininke Egle Norkute.
Darbo laikas:
Parodos atidarymas rugsėjo 10 d. 18.00–21.00 val.;
Rugsėjo 11 d. 16.00–19.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 16.00–19.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 16.00–19.00 val.;
Rugsėjo 14 d. 14.00–17.00 val.
Artimiausia stotelė – Dailės akademija (10, 11, 33, 88 autobusai). Parkavimas galimas Maironio g. ir Malūnų g. Galerija įsikūrusi I aukšte, įeinant į galerijos erdvę, yra du laiptukai prie durų. Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais. Yra galimybė pasinaudoti tualetu.
Šv. Brunono Bonifaco g. 12
Ilius. Eglė Kirlytė „GLARES”
Lino Kaziulionio personalinėje tapybos parodoje „Gyvenimo labirintai: tamsios realybės“ nagrinėjama, kaip sąmokslo teorijos ir melaginga informacija veikia mūsų pasaulio suvokimą. Menininko kūriniuose simboline kalba perteikiama emocinė ir vizualinė įtampa, kylanti pasinėrus į sudėtingą šiuolaikinės informacijos labirintą, kuriame neretai susipina faktai ir fikcija. Paroda skatina kritiškai vertinti mus supančius pasakojimus ir kelia klausimą, kiek kartų melagingi pasakojimai tapo mūsų suvokimo dalimi. Tai vizualinė refleksija apie šiuolaikinio žmogaus ryšį su informacija ir jos galią formuoti mąstymą, įsitikinimus bei kasdienį santykį su tikrove.
Rugsėjo 13 d., šeštadienį, 16 val. TUMO galerijoje (Užupio g. 28, Vilnius) vyks ekskursija po Lino Kaziulionio parodą „Gyvenimo labirintai: tamsios realybės“ su autoriumi. Renginio metu kūrėjas plačiau pristatys parodos idėją, kūrybinį procesą ir parodai atrinktus kūrinius. Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas. Ekskursija vyks lietuvių kalba. Registracija: https://forms.gle/zgqtzNHuSrDR2twi7
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 13.00–19.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 13.00–19.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 12.00–18.00 val.;
Rugsėjo 14 d. 12.00–18.00 val.
Artimiausios stotelės: Užupis (11 autobusas), Užupio st. (10, 33, 89 autobusai) ir Filaretų st. (6G, 27, 34, 37, N5 autobusai). Artimiausia stovėjimo aikštelė – Užupio g. 30. Galerija įsikūrusi I aukšte, šalia pagrindinio įėjimo. Įėjimas tiesiai iš gatvės, grindų lygis beveik sutampa su šaligatvio aukščiu, durų slenkstis minimalus. Galerijoje laukiami ramūs augintiniai, nekeliantys grėsmės kitiems lankytojams, parodos architektūros elementams ar eksponatams. Galerijos I aukšte yra sanitarinės patalpos, pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia ar kitais individualiais poreikiais. Mamos ir vaiko kambario nėra.
Užupio g. 28, Vilnius
„22° G: terpė“
Tai trijų parodų serijos „22° G“, skirtos Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros 220 metų jubiliejui, dalis – pristatoma jaunų autorių, šiuo metu Akademijoje studijuojančių grafikos meną, kūryba. Teritoriją žyminti architektūrinė instaliacija galerijos lankytojus kviečia pasiklysti, gerąja prasme susipainioti laiko, technologijų, vaizdų, idėjų ir medijų sraute, o radus išėjimą – nustebti, koks yra ir gali būti įvairus grafikos studijų etapas! Žvelgiant konceptualiai, ketverių ar šešerių metų studijos Akademijoje yra neįtikėtinai saugi erdvė, turinti tam tikrų užduočių, tačiau čia galimi absoliučiai visi scenarijai. Šioje aplinkoje tarpsta tiek savi, tiek svetimi lūkesčiai, formuojasi asmenybės, buriasi bendruomenė, o šiuolaikinio meno kontekste gimsta pirmosios svarios idėjos. Didelė tikimybė, kad jau labai greitai dalis šioje parodoje pristatomų kūrėjų drąsiai, unikaliai veiks ir formuos ateities grafikos meną.
Parodos kuratorė Marija Marcelionytė-Paliukė
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus dailės akademija.
Rugsėjo 13 d. 12.30 val. – ekskursija po parodų „22° G“ ekspozicijas su parodų kuratorėmis Elena Grudzinskaite, Jurgita Ludavičiene, Marija Marcelionyte-Paliuke. Ekskursijos pradžia VDA galerijoje „5 malūnai“. Tęsinys – VDA parodų salėse „Titanikas“ ir VDA galerijoje „Akademija“. Ekskursijos trukmė – 2 val.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 9.00–19.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 9.00–19.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 9.00–19.00 val.;
Rugsėjo 14 d. 9.00–19.00 val.
Artimiausios stotelės – Dailės akademija (10, 33, 89 autobusai), Vilnios st. (11 autobusas). Artimiausia stovėjimo aikštelė – prie Tibeto skvero, Maironio g.
Galerija įsikūrusi I aukšte, prie įėjimo ir įėjus yra rampa. Antrame aukšte esanti mažesnė parodos dalis pasiekiama tik laiptais. Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais. Pastate yra sanitarinės patalpos, dalis jų pritaikytos žmonėms su negalia, nėra mamos ir vaiko kambario, bet, esant poreikiui, galime pasiūlyti saugią erdvę.
Malūnų g. 5, Vilniaus dailės akademija, Naujieji rūmai, Vilnius
https://www.vda.lt/lt/5-malunai
„22° G: rėžis“
Galerijoje „Akademija“ pristatoma 17-os VDA Grafikos katedroje dirbančių dėstytojų paroda „22° G: rėžis“.
Grafiką paprastai siejame su atspaudu. Taip, viskas, ką galima atspausti, kas atsispaudžia ar yra atspaudžiama, pačia plačiausia prasme yra grafika – kad ir kokias šiuolaikiškas ir netikėtas formas tai įgautų. Atspausti galima objektus tiesiogiai – nuo kėdės ar antkapio iki traukinio vagono; savo atspaudus plokštumose palieka įvairios medžiagos, prisilietusios prie skirtingų paviršių, netgi saulės šviesa, kasdien keliaudama per patalpas, laikui bėgant įspaudžia savo beveik nematomą pėdsaką,. Mes įspaudžiame savo pėdas minkštoje žemėje. Jei jas atspaustume, tai būtų grafika. Tačiau prieš atspaudą yra dar vienas veiksmas – raižymas. Rėžimas. Rėžis. Tam, kad ką nors atspaustume, reikia išraižyti ar įrėžti, ir šį veiksmą taip pat galima traktuoti pačia plačiausia prasme.
Paroda skirta Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros 220 metų jubiliejui pažymėti.
Parodos kuratorė – Jurgita Ludavičienė.
Parodos dalyviai: Ieva Babilaitė-Ibelgauptienė, Augustas Bidlauskas, Jonas Čepas, Agnė Dautartaitė-Krutulė, Matas Jonas Dūda, Elena Grudzinskaitė, Austė Jurgelionytė-Varnė, Paulius Juška, Rimvydas Kepežinskas, Simonas Kuliešis, Dainius Liškevičius, Marija Marcelionytė-Paliukė, Jolanta Mikulskytė, Benas Narbutas, Paulina Eglė Pukytė, Kęstutis Vasiliūnas, Titas Antanas Vilkaitis.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus dailės akademija.
Projektą rengia Vilniaus dailės akademija ir Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedra.
Architektas Dainius Liškevičius
Grafinis dizainas – Jonė Dūdaitė, Jokūbas Griška
Partneriai: „Media Traffic“, www.echogonewrong.com, Vilniaus grafikos meno centras, Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Rugsėjo 13 d. (šeštadienį) 12.30 val. – ekskursija po parodų „22° G“ ekspozicijas su parodų kuratorėmis Elena Grudzinskaite, Jurgita Ludavičiene, Marija Marcelionyte-Paliuke. Ekskursijos pradžia VDA galerijoje „5 malūnai“. Tęsinys – VDA parodų salėse „Titanikas“ ir VDA galerijoje Akademija. Ekskursijos trukmė – 2 val.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 12.00–18.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 12.00–18.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 12.00–18.00 val.;
Rugsėjo 14 d. galerija nedirbs.
Artimiausia stotelė – Vilniaus dailės akademija (10, 11, 33, 88 autobusai). Artimiausia stovėjimo vieta – Latako gatvėje, palei VDA bendrabučio pastatą. Galerija įsikūrusi I aukšte, šalia gatvės. Įėjimas su dvigubomis durimis. Patekimas į II galerijos aukštą – mediniais laiptais. Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais.
Latako g. 2 / Pilies g. 44, Vilnius
https://www.vda.lt/galerija-akademija
Marijonas Verbel, Kotryna Navickaitė | „Repeticija”
Paroda „Repeticija” yra tarsi nuolatinis pasiruošimas įvykiui; repetuojama tai, kas jau vyksta – juodraštis yra švarraštis. Šioje parodoje menininkai siekia išsinerti iš repeticijos apibrėžimo žinodami, kad nėra galutinio rezultato; vietoj finišo tiesės driekiasi nesibaigianti linija. Čia pakanka vien minties apie kažko buvimo galimybę. Gali būti visaip, kažkaip arba visai nebūti.
Duetui eskizai yra lygiaverčiai išbaigtiems kūriniams ir gal net tikresni bei gyvesni – liekantys pačiame kulminacijos taške.
Parodos kuratorė Viltė Vilūnaitė.
Ekskursija – rugsėjo 13 d. 14 val.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 12.00–18.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 12.00–18.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 12.00–16.00 val.;
Rugsėjo 14 d. 12.00–16.00 val.
Artimiausios stotelės: MO muziejus, Dailės akademija. Artimiausia stovėjimo aikštelė – Gaono g. 1 / Dominikonų g. 15. Galerija įsikūrusi I aukšte, tačiau šaligatvis siauras ir nepatogus, žmonėms su negalia (įėjimas su laiptais). Viduje taip pat yra laiptelių. Lifto nėra. Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais. Galerijoje nėra lankytojams pritaikytų sanitarinių patalpų.
Gaono g. 1, Vilnius
Pranas Griušys
SEMANTINIS SKAIDRUMAS
Tapyba
VDA parodų salės „Titanikas“, I aukštas
Ilgametis Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, profesorius Pranas Griušys VDA parodų salėse „Titanikas“ pristato jubiliejinę parodą „Semantinis skaidrumas“. „Daugelis žmonių net nežino ir neįsivaizduoja, kas tai yra“, – sako autorius. Semantinis skaidrumas – tai sąvoka, kuri dažniausiai vartojama kalbotyroje (ypač morfologijoje ir semantikoje) apibūdinti, kiek lengvai galime suprasti sudurtinio ar išvestinio žodžio reikšmę remdamiesi jo dalių (morfemų) reikšme. Parodos atveju žiūrovams suteikiama galimybė įsivaizduoti ir suprasti „semantinio skaidrumo“ sampratą. Juolab, kad P. Griušys jau ne vieną dešimtmetį žinomas kaip nuoseklus, programiškas fotorealistinės stilistikos, didesnės raiškos nuotraukų kūrėjas.
Parodos kuratorius – Vidas Poškus.
„22° G: būvis“
Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedrai – 220.
Absolventų paroda
VDA parodų salės „Titanikas“, II aukštas
„22° G“ parodos, skirtos Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros 220 metų jubiliejui pažymėti ir trims šiuolaikinio meno ir grafikos meno scenoje veikiančių menininkų kartoms pristatyti. Parodų autoriai – šiandien aktyviai kuriantys jaunesnės kartos kūrėjai – Grafikos katedros absolventai, naujas grafikos kartas ugdantys menininkai – Grafikos katedros dėstytojai; savo profesinę ateitį su grafikos menu siejantys jaunieji kūrėjai – VDA studentai.
Parodų salių „Titanikas“ II aukšte pristatoma „22° G: būvis“ VDA Grafikos katedros absolventų paroda. Parodos „22° G: būvis“ pavadinime konceptualiai užšifruoti Grafikos katedros veiklos metai, o kartu ir konkrečios 22° C oro temperatūros įtaka žmogui – būtent tokia yra komfortiškiausia protiniam ir fiziniam darbui. Parodų kontekste 22° G skaitmenų ir ženklų šifras žymi komfortišką būseną būti kūrėju-grafiku, jaustis patogiai pasirinkus savo autentišką raišką, kurią formuoja tiek grafikos tradicijos bei vertybės, tiek šiuolaikinio meno judėjimas, kaita ir polinkiai, tiek asmeninės kiekvieno kūrėjo patirtys, įdirbis, atradimai bei meniniai sprendimai.
Parodoje pristatomi menininkai: Roma Auškalnytė, Linas Blažiūnas, Pijus Burakas, Simona Buzė, Miglė Ceinorytė, Liepa Gaidauskaitė, Lina Itagaki, Kamilė Jadevičiūtė, Algirdas Jakas, Joana Kairienė, Saša Kochan, Justė Kuliešaitė, Indrė Lubytė, Akvilė Magicdustė, Laima Matuzonytė, Roma Salė, Živilė Minkutė, Nastassia Pazniak, Diana Remeikytė, Eglė Ruibytė, Anastasia Sosunova, Linas Spurga Jaun., Karolis Strautniekas, Marija Sučilaitė, Eglė Šaka, Toma Šlimaitė, Ūla Šveikauskaitė, Ieva Trinkūnaitė, Monika Vaicenavičienė, Augustė Verikaitė, Gasparas Zondovas, Kornelija Žalpytė, Viltė Žumbakytė, Vilmantas Žumbys
Parodos kuratorė – Elena Grudzinskaitė
Architektas – Algirdas Jakas
Prodos sklaidos dizaineriai – Jonė Dūdaitė ir Jokūbas Griška
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus dailės akademija.
Rugsėjo 13 d. 12.30 val. – ekskursija po parodų „22° G“ ekspozicijas su parodų kuratorėmis Elena Grudzinskaite, Jurgita Ludavičiene, Marija Marcelionyte-Paliuke. Ekskursijos pradžia VDA galerijoje „5 malūnai“. Tęsinys – VDA parodų salėse „Titanikas“ ir VDA galerijoje „Akademija“. Ekskursijos trukmė – 2 val.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 12.00–18.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 12.00–18.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 12.00–18.00 val.;
Rugsėjo 14 d. galerija nedirbs.
Artimiausia stotelė – Vilniaus dailės akademija (10 autobusas). Artimiausia stovėjimo vieta – Maironio g. Parodų salės pritaikytos žmonėms su negalia. Į II aukštą yra liftas.Galerija draugiška lankytojams su augintiniais. I ir II aukštuose yra sanitarinės patalpos, pritaikytos ir žmonėms su negalia. Mamos ir vaiko kambario nėra, esant reikalui, galime suteikti kabinetą.
Maironio g. 3, Vilnius
www.vda.lt/lt/parodu-sales-titanikas
Ingrida Mockutė-Pocienė | Rožės efektas
Rugsėjo 11 d. nuo 17.30 val. vyks parodos atidarymo renginys.
Parodoje pristatomas Ingridos Mockutės-Pocienės meninis tyrimas „Rožės efektas“. Autorė nagrinėja, kaip per asmeninį dokumentinį santykį, archyvinius dokumentus, daiktus, atsiminimus, sapnų užrašymus, fotografiją ir videodarbus, poeziją, performansus veikia ta pati vieta (déjà vu efektas). Parodoje pristatomi videodarbai, fotografijos, objektai, dokumentinė medžiaga. Meninis tyrimas yra Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Taikomojo meno magistro studijų programos baigiamasis darbas.
Pasak parodos kuratorės Neringos Poškutės-Jukumienės: „Parodos pavadinimas „Rožės efektas“ yra nuoroda į turinį ir priemones. Rožės vardas turi tiesioginių sąsajų su autore, yra jos identiteto dalis. Asmeninis patyrimas pateikiamas kaip meninis objektas, į kurį kviečiama žvelgti per simbolinę prasmę, bet kartu tai yra apnuogintų autorės gyvenimo faktų dūrių atodanga. Tyrimo rezultatas – paroda – “išpažintis” – atliktinis veiksmas, įgalinęs į viską pažvelgti iš šalies ir aktualus tiek autorei, tiek kitiems, taip pat pažeidžiamoms grupėms, visiems.“
„Pati asmeniškai visas savo ligas – tiek fizines, tiek dvasines – priimu kaip nuolatinio tobulėjimo galimybę. Sąmoningai pasirenku išeiti iš komforto zonos, susidurti su skaudžiais prisiminimais – psichinė liga, patyčios, psichologinis, fizinis ir seksualinis smurtas, depresija ir moralinis nuosmūkis. Tačiau asmenine patirtimi galiu liudyti sugebėjimą susidoroti su šiomis problemomis, net dar daugiau – naudoti tai kaip medžiagą savo kūryboje ir kartu skatinti visuomenę daugiau kalbėti šia tema, ieškoti išeičių, neužsidaryti savyje“, – teigia parodos autorė Ingrida Mockutė-Pocienė.
Parodos tikslas – mažinti atskirtį tarp labilios pschikos žmonių ir „sveikųjų“, meno kalba iškelti visuomenės stigmatizuotas temas: psichinės ligos, psichologinis ir fizinis smurtas, savižudybės.
Ingrida Mockutė-Pocienė – tarpdisciplininė menininkė, kilusi iš Tauragės, daugiau kaip 10 metų praleidusi Klaipėdoje, šiuo metu gyvenanti Stavangeryje, Norvegijoje. Veiklos sritys apima fotografiją, video kūrimą, performansą, instaliaciją ir kt. Parodose dalyvauja nuo 2009 m. 2021 m. jai suteiktas meno kūrėjo statusas, o nuo 2023 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė. 2021 m. Klaipėdos miesto savivaldybė skyrė stipendiją projektui Je suis Žardė vykdyti. Menininkė atliko socialinį-meninį tyrimą ir sukūrė dokumentinį filmą apie Klaipėdos „Žardės“ mikrorajono žmones ir aplinką, pristatė jį visuomenei.
2024 m. asociacijos Klaipėdos kultūros bendruomenės Lietuvos kultūros tarybos finansuojamame projekte Įelektrinimas. Klaipėdos kultūros tinklai sukūrė platformą ir dokumentinį videofilmą Varau į miestą. Filmas pristatytas renginyje Šiluminė kultūra „Hofe“, Klaipėdoje, ir Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Menininkei skirtas paskatinamasis prizas už aktyvų Kaipėdos miesto bendruomenių įtraukimą į kūrybinį procesą. Ingrida Mockutė-Pocienė atliko praktiką pagal Erasmus programą Rogaland Kunstsenter šiuolaikinio meno centre, Stavangeryje, Norvegijoje. 2024 m. lapkritį menininkė surengė renginį Beyond the Scars: Transforming Pain into Art, kurio metu Terran bendruomenėje Stavangeryje buvo pristatyti videodarbai Rožės efektas ir Prieglobstis. 2025 m. liepos mėnesį paroda The Rose Effect pristatyta galerijoje Studio 17, Stavangeryje.
Parodą kuruoja Neringa Poškutė-Jukumienė
Ilius. Ingrida Mockutė-Pocienė
Objektas iš šeimos archyvo, apie 1950 m. Linas, siuvinėjimas,110 × 75 cm
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 12.00–18.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 12.00–18.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 12.00–16.00 val.;
Rugsėjo 14 d. galerija nedirbs.
Artimiausia stotelė – Rotušė (89 autobusas). Galerijos II aukštas pasiekiamas tik laiptais. Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais.
Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19), Vilnius
„Perpetuum Creatrix: moterų linijos“
Paroda nagrinės vienos šeimos moterų giminystės ryšių vaidmenį formuojantis menininkės tapatybei. Dalyvauja menininkės: Birutė Zokaitytė, Agnė Gintalaitė, Alfreda Venslovaitė-Gintalienė, Miglė Vilčiauskaitė, Andrėja Vilčiauskaitė.
Parodos eksponatai atsiranda menininkėms vartant šeimos nuotraukų albumą. Mergaitės, moterys tampa pagrindinėmis veikėjomis ir istorijos pasakotojomis. Nors teorijoje moteriškas žvilgsnis pateikiamas kaip demokratiškesnė alternatyva vyriškam žvilgsniui, čia jis pasitelkiamas su humoru ir (savi)ironija konstruojant opoziciją. Individualumas gimsta iš komplikuoto santykio su kitu. Tai nebūtinai konkretūs subjektai, kitoniškumui atstovauja ir patriarchalinės socialinės normos, galios mechanizmai, ir buityje įsišaknijusios represinės struktūros, kurių simboliu tampa vilkas, šešėlis, į pasakojimą atnešantis visą spektrą mitologinės semantikos. Kasdienybės ikonografija eliminuoja gėrio ir blogio kovos aspektą – raudonkepuraitės pasakoje prasmės akcentai keičiasi, tačiau archetipo pasikartojimas neišvengiamas.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 12.00–20.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 12.00–20.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 12.00–18.00 val.;
Rugsėjo 14 d. 12.00–16.00 val.
Artimiausia stotelė – Akademija (10, 33, 89 autobusai). Artimiausia stovėjimo aikštelė – Latako g. 1. Galerija įsikūrusi II ir III aukšte. Galerijos II ir III aukštai pasiekiami tik laiptais. Galerija draugiška lankytojams su šunimis ir šunimis vedliais. III aukšte yra sanitarinės patalpos. Nėra mamos ir vaiko kambario, tualetai nepritaikyti žmonėms su negalia.
Latako g. 3, Vilnius
Iliustracija: Agnė Gintalaitė, vaizdas iš šeimos nuotraukų albumo, perkonstruotas skaitmeninėmis ir generatyvinėmis priemonėmis, 2025.
Tanios Mouraud paroda „Atgimusiam skausmui pagerbti“. T. Mouraud – viena ryškiausių šiuolaikinių prancūzų menininkių, gimusi Paryžiuje 1942 m., Antrojo pasaulinio karo metu. Per daugiau nei šešis dešimtmečius trunkančią karjerą ji tyrinėja individo ir visuomenės santykį, moters-kūrėjos situaciją, kalbos galią, karo padarinius, ekologijos krizes ir kolektyvinę atmintį. Jos kūryba, apimanti tapybą, fotografiją, vaizdo meną ir tekstines instaliacijas, kviečia žiūrovą stabtelėti ir įsigilinti į sudėtingas istorines temas. Parodoje T. Mouraud atgaivina Vilniaus istoriją, remdamasi Vilniaus gete kūrusių poetų darbais. Jos tekstinės instaliacijos, kuriose žodžiai virsta vaizdais, tampa iššūkiu – grafiniai ženklai slepia gilias prasmes, kviesdami žiūrovą aktyviai įsitraukti į istorijos atkodavimą ir permąstymą.
Paroda „Atviros marios: Leonardo Andriekaus ir brolių pranciškonų išeivijos dailės kolekcija“. Pristatomas unikalus lietuvių išeivijos meno rinkinys, kurį XX a. viduryje pradėjo kaupti kunigas pranciškonas Leonardas Kazimieras Andriekus. Eksponuojama apie 100 kūrinių, kurių dauguma iki šiol viešai nebuvo rodyti. Paroda atskleidžia tiek sakralinės, tiek pasaulietinės dailės raidą išeivijoje. Pavadinimas pasiskolintas iš 1955 m. išleistos L. Andriekaus eilėraščių rinktinės, kuria jis debiutavo JAV. Atviros marios – tai laisvės, nevaržomos kūrybos sklaidos metafora, kartu – neplanuoto ir skaudaus išsiskyrimo su Tėvyne, nežinios bei nerimo dėl rytojaus ištarmė.
Tanios Mouraud paroda „Atgimusiam skausmui pagerbti“, atidaryta 2025 m. gegužės 29 d. 18.00 val., veiks iki lapkričio 9 d. Paroda „Atviros marios: Leonardo Andriekaus ir brolių pranciškonų išeivijos dailės kolekcija“, atidaryta 2025 m. gegužės 8 d. 18.00 val., veiks iki rugsėjo 28 d.
Rugsėjo 11 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. – Ekskursija su muziejaus gide Tanios Mouraud parodoje „Atgimusiam skausmui pagerbti“.
Rugsėjo 12 d. (penktadienį) 17.00 val. ekskursija su muziejaus gide po parodą „Atviros marios: Leonardo Andriekaus ir brolių pranciškonų išeivijos dailės kolekcija“.
Renginiuose galima dalyvauti įsigijus muziejaus bilietą.
VGS metu muziejaus lankymas su 50% nuolaida.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 11.00–20.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 10.00–18.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 10.00–17.00 val.;
Rugsėjo 14 d. 10.00–17.00 val.
Artimiausia stotelė – Operos ir baleto teatras (123, 1G, 3G, 52, 6G, 43, 46, 52, 56 autobusai; 4, 10, 17 troleibusai). Artimiausia stovėjimo aikštelė – A. Goštauto g. 1, prie muziejaus. Prie muziejaus yra laiptai su nuvažiavimo rampa, viduje – laiptai ir nusileidimo mechanizmas, liftas. Yra žmonėms su negalia pritaikytas tualetas bei mamos ir vaiko kambarys.
Muziejus draugiškas tik lankytojams su šunims vedliams, kitų gyvūnų atsivesti negalima.
A. Goštauto g. 1, Vilnius
PASKUTINĖ SAULĖS ŠVIESA
VU Idėjų observatorija (Čiurlionio g. 29, Vilnius)
Menininkai: Ieva Marija Andrulytė, Augustynas Sinkevič, Vytautas Straižys, Naglis Kristijonas Zakaras
Kuratorė: Milda Dainovskytė
Architektas: Vytautas Gečas
Rengėjas: Pamėnkalnio galerija
Partneris: Vilniaus universiteto Idėjų observatorija / Vilniaus universiteto muziejus
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė
1933 m. Vilniuje, M. K. Čiurlionio gatvėje, buvo baigtas statyti du bokštus turintis astronomijos observatorijos paviljonas. Tuometinio priemiesčio sąlygos puikiai tiko vykdyti žvaigždžių fotometrijos tyrimus, kuriuos atliko mokslininkai Władysławas Dziewulskis ir Wilhelmina Iwanowska. Deja, besiplečiantis Vilniaus miestas savo šviesomis vertė astronomus ieškoti nuošalesnių vietų, observatorijos našumas sumažėjo ir stebėjimai buvo perkelti į atokesnį regioną. Ruošiantis projektui atrasti pasakojimai apie kadaise priemiesčiu buvusį kvartalą ir VU observatoriją formuoja ir parodos turinį: jos eksponatus čia patiriame per laikmečių šydą, nuo mistifikuotos fantazijos, sapno, gamtos ir mokslo paradigmų iki socialinių pokyčių ir prarasto funkcionalumo. Kviestiniai kylantys parodos autoriai savo darbuose naudoja objekto, garso meno priemones, ready-made įrankius, kuria skulptūras ir instaliacijas. Menininkų kūriniai ekspozicijoje perpinami su Idėjų observatorijos archyviniais dokumentais, fotografijomis, garso įrašais. „Paskutinė saulės šviesa“ nušviečia momentą, kai regimybė grimzta į šešėlį, o žmogaus pastangos pažinti visatą persipina su mito ir paslapties klodais. Paroda atveria erdvę apmąstymams: kokia yra paskutinės šviesos vertė, kai ji tampa nebe tyrimo, o atminties šaltiniu?
17:30 VU Idėjų observatorija (Čiurlionio g. 29), ekskursija su kuratore Milda Dainovskyte po parodą „Paskutinė saulės šviesa“.
Darbo laikas:
Rugsėjo 11 d. 9.00–18.00 val.;
Rugsėjo 12 d. 9.00–18.00 val.;
Rugsėjo 13 d. 9.00–18.00 val.;
Rugsėjo 14 d. nedirba.
Artimiausios stotelės: S. Konarskio st., Mikalojaus Konstantino Čiurlionio st., Verslo trikampis. Artimiausia stovėjimo aikštelė Čiurlionio g. 82. VU Idėjų observatorija įsikūrusi keliuose dviejų-trijų aukštų pastatuose, viršutiniai aukštai pasiekiami tik laiptais. Erdvė draugiška šunims-vedliams.
Čiurlionio g. 29, Vilnius
https://www.muziejus.vu.lt/padaliniai/ideju-observatorija
Ilius.: Vytautas Straižys. „Observatorija“. VU Idėjų observatorijos archyvas
